- mizgis
- mìzgis, -ė smob. (2) Šl menk. nerimtas žmogus, pliuškis, pamaiva: Reikėjo jai rinktis kokį mìzgį, tai būt galėję kartu eit į vakaruškas Pc. Et, toks mìzgis – jam tik išlėkt! Rz. Mūsų Jonas tikras mìzgis Nj. Ji tokia mìzgė – po miestelį tik žino lakstyt, ryzais apsikarsčius Jnš. Ta mizgė reikalų tikrai neatliks Erž.
Dictionary of the Lithuanian Language.